užtrinti

užtrinti
užtrìnti, ùžtrina, užtrýnė tr. Š, Rtr; SD1206, SD427, N, L, LL315 1. NdŽ trinant užtepti: Ažtriñ' moste anpjautą pirštą LzŽ. 2. ką sutrynus, susmulkinus uždėti: Paieškai nostravų, ažutriñ', tai neis kraujas Tvr. 3. trinant užtaisyti, užglaistyti, užlyginti: Plyšius ùžtrina glaistu 1. Užtrìnti moliu NdŽ. | Mūro skiltį, įstatę atgal, užtrynė su ta kulkele, kad nežymėtų BsPII146(Rz). | refl.: Nelygumai pamažu užsìtrina 1. 4. užminkyti: Užtrìntus iž miltų vyru virė – tiej šaltanosiai Drsk. 5. Sut, NdŽ užbraukti: Rašė rašė ir užtrýnė Sb. Ten nieko nežymu – užtrìnta, užbraukyta Bsg. 6. prk. paslėpti, užtušuoti, užmaskuoti, padaryti nepastebimą: Užtrìnti faktus NdŽ. Savo klaidų negalima užtrìnti . Užtrýnė kalčią Krš. Kūma Pelėda …, idant užtrintų savo kaltybę …, skanesnius pietus patiekė TS1900,2-3. Liudytojas stengiasi supainioti bylą, užtrinti padarytųjų nusikaltimų žymes sp. Nori užtrinti vagystės pėdsakus Pns. | Baltų hidronimus slavai labai stipriai suslavino, užtrindami daugelį kalbinių ypatybių .priversti užmiršti, išblėsinti: Tokios kalbos užtrynė ir Janikės paveikslą Žem. Laikas užtrina visas perkeltas nelaimes ir nesmagumus Žem. Dabar nuovargis užtrynė smagumą, ir šypsena virto išsikvėpimu M.Katk. | refl.: Pamiršau daugelio savo mokytojų ir jaunystės draugų pavardes, užsitrynė daug įvykių ir gyvenimo detalių V.Myk-Put. Taip keičiasi gyvenimas, taip užsitrina praeitis – su vietų vardais ir žmonėmis A.Mišk.neduoti eigos, neleisti pagarsinti: Lindo, prašė, kaukė – užtrýnė tą bylą Krš. Pirmininkas užsistojo i užtrýnė skundus Krž. 7. negyvai užmaigyti, užspausti: Gal lokys ją užpuolė, gal briedis plačiaragis užtrynė V.Krėv. Ažgulėti, ažtrinti kačiokai Klt. Penkiolika buvo kiaušinių, kitus užšaldė, užtrýnė [višta] Snt. Ko tu bijais mergos? – Naigi kad neužtriñt (juok.) Lp. 8. Rdd trinant iki žaizdos nugraužti: Bet jis vis šlubuoja, užtrynė batai koją P.Cvir. Dalgis ranko[je], šakės – ir užtrýnė rankas Snt.trinant padaryti (pūslę ir pan.): Užtrinti užtriną L, Rtr. 9. trinant įskaudinti, užkrėsti (akis): Akin kas ankrito, užtrýnė, dabar ligoninėn paguldė Žl. Ažtrýnei, gali ir pagadint akį Sdk. Jų visų akys raudonos – ir užverktos, ir užtrintos I.Simon. 10. Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, , įdėti užtrino, kuo pagardinti, uždaryti: Ažutrinu, ažudarau SD1112. Prametu, ažutrinu viralą SD223. Pipirais ažutrint SD227. Užtrink barščius su užtrinu J. Užtrìnk [sriubą] riebuliais ir užbalink Žl. Koks tau viralas labiau patinka: ar ažtrìntas (užspirgintas), ar su pienu? PnmR. Tuoj ažtrìnsiu batvinius, ir galėsma valgyt Rk. Kopūstus šiandiej išviriau užtrìntus Šmn. Jie ir pėtnyčiom užtrìntą viralą valgo Slm. Sugrūda, būdavo, lašinius pieston ir ùžtrina viralą Skp. Su lašiniais, su čibuliu užùtrinu, tai tada jau labai gardi bulbienė Krs. Su kuo užtrinsim [košę]? – Su lašinėliais (varlės šlaunia NS285) NS284. ^ (Su LTR(Kp, Rm)) gražumu puodo neužtrinsi KrvP(Kvr). | refl. tr.: Bulbų su sunka išsiverdu, užsìtrinu Žl. 11. NdŽ susukus siūlus ant šeivos užtvirtinti: Šeivos galus ažtrìnk, kad nenuslyst [siūlai] Klt. 12. NdŽ smarkiai sukandžioti (apie blusas).
◊ akìs užsitrìnti apsimesti nesupratus: Sakyk, akìs užsitrýnęs, kad durų nematau Ar.
giltinė̃ užtrýnė barščiùs (su kuo) mirė: Neilgam, greit giltinė barščius užtrins su juo LTR(Šmn).
gìltinei užtrìnti púodą (barkščiùs) mirti: Tik tik neažtrýniau gìltinei púodo Svn. Kada nors giltinei barkščius užtrinsu Kv.
\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užtrinti — užtri̇̀nti vksm. Plyšiùs ùžtrina glaistù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrinti — atitrìnti, atìtrina, atitrynė tr. KŽ, DŽ1, atatrìnti Š, Žl; RtŽ trinant atgaivinti: Atitrynė, dar atgaivino brolį Dr. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrynė Trk. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datrinti — ×datrìnti, dàtrina, datrynė (hibr.) tr. 1. privarginti, nukamuoti: Man ir dàtrina tie darbai Ds. 2. įkyrėti priekaištais, užgraužti: Datrynė ana visus LTR(Ds). trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištri …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrinti — ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrynė tr. K, Š, Rtr, KŽ; Q63, R, MŽ, M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku DŽ1. Degutu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrinti — nutrìnti, nùtrina, nutrynė K, Š, Rtr, KŽ; H153, R9, MŽ11, Sut, N, M, L 1. tr. BŽ191 kuo nors trinant nuvalyti, nušluostyti, nusausinti, nušveisti: Nutrìnk lentą, suolą DŽ. Kiek kartų buvo sakyta – po pamokų švariai nutrinti lentą! K.Saj.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parsitrinti — parsitrìnti, parsìtrina, parsitrynė sunkiai parvažiuoti, parslinkti: Vos ne vos parsitryniau namo tokia drengačia Rod. trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrinti — patrìnti, pàtrina, patrynė Rtr, NdŽ, DŽ1 1. tr. SD258, Sut, N, LL151, Š, KŽ spaudžiant kuo nors pabrūžinti: Pàtrini [česnakais] tuos kumpius, tai vis gardesniai būva Alz. Pàtrena [gintarą], i kimba popieriukai Užv. Tokiuo [stebuklu yra]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patyliais — patyliaĩs adv. NdŽ, patỹliais žr. patylomis: Ko jūs, vaikai, jomarką kelat, a patỹliais bovyties negaliat! Krš. Tinginė taip išbadėjo, ka sėda ir kroka patỹliais (ps.) Krš. Pamažėliais, pro mažąsias durikes, pirštų galeliais įėjo patyliais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”